- išsigalėti
- išsigalė|ti (išsigali, jo)
быть в состоянии; (с)мочь
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
iškakėti — iškakėti, ìškaki (ìškaka, ėja), ėjo intr., tr. 1. pasiekti dugną (brendant), išbristi: Iškakėti iš vandens (išeiti brendant ligi kaklo) Grl. Nėr kur išbėgt, nėr kur iškakėt Srj. Ar tu čia iškakėtum (išbristum per gilią vietą)? Lkš. Eini… … Dictionary of the Lithuanian Language